Laplandinė pelėda (lot. Strix nebulosa, angl. Great Grey Owl, vok. Bartkauz) – pelėdinių (Strigidae) šeimos plėšrus paukštis.

Tai viena didžiausių pelėdinių paukščių rūšių. Paprastai kaip ir tarp daugumos pelėdų, patinėliai kiek smulkesni už pateles. Laplandinių pelėdų kūno ilgis 65-70 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 135-160 cm, svoris 650-1100 g (patinėliai), 1000-1900 g (patelės).

Viršutinė kūno pusė tamsiai pilka, išilgai ir skersai dėmėta, ant nugaros stambios tamsios dėmės; apatinė – balsva su plačiomis išilginėmis juodai rusvomis dėmėmis. Akys palyginus mažos, geltonos. Skruostai pilki su tamsiais ratais ir juoda dėme prie akies. Po snapu juoda išilginė juosta.

Įsikuria dideliuose, tankiuose spygliuočių miškų masyvuose, netoli kirtaviečių ir kitokių atvirų vietų. Lizdų nesuka patys, bet įsikuria kitų plėšriųjų paukščių ar kranklių apleistuose lizduose. Deda 2-4 kiaušinius. Kiaušiniai 42,7 mm pločio ir 53,5 mm ilgio. Perėjimo laikas užtrunka 28-36 dienas.

Didžiausią jos raciono dalį sudaro smulkūs graužikai, žiurkėnai. Kartais gaudo voveraites, smulkius paukštelius ir iš stambesnių - smulkesnėmis antimis, kiškius.

Išskiriami du porūšiai:

·        Strix nebulosa lapponica - Paplitusi Eurazijos žemyno šiaurinės dalies miškų zonoje.

·        Strix nebulosa nebula - Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinės dalies miškų zonoje.

Lietuva yra tuoj už jos natūralaus paplitimo arealo zonos Eurazijoje pietvakarių ribų pakraščio, tad Lietuvoje labai reta ir nėra duomenų apie šiuo metu perinčius paukščius, bet dažniausiai stebimos tik per migracijas. Nors XX a. yra pavieniai atvejai, kada laplandinės pelėdos yra perėje centrinėje Lietuvoje bei netoli Lenkijos sienos. Pasak Latvijos ornitologų šaltinio^[1], teigiama kad arčiausia Lietuvos laplandinių pelėdų perimvietė yra Baltarusijos Pastovių rajone. Nors Baltarusijoje taip pat retos, bet paplitę ir peri gana įvairiuose jos regionuose (įskaitant Berezinos rezervatą, Belovežo girią). Manoma kad nors ir nereguliariai, Baltarusijoje gali perėti apie 50-100 šių paukščių porų.

Suaugę kartais tampa didžiųjų apuokų, kilniųjų erelių, lūšių aukomis, jų jaunikliai ar nesubrendę paukščiai nukenčia nuo stambesnių vanaginių paukščių, ypač vištvanagių, taip pat lokių, kiaunių žuvautojų (Šiaurės Amerikoje) atakų. Išgyvena iki 15-16 metų.